uždarmė

uždarmė̃ sf. (3^b) NdŽ; KŽ 1. G118, LsB425, M tvirtovė, pilis: Tur tvirtą uždarmę, kurios mūrai traukas aplink miestą I. Švecijos karalius Gustavas Adolfas, patsai vesdams kariūmenę, atėmė uždarmę Birže IM1862,8. 2. NdŽ kalėjimas, požemis. 3. prk. atsiskyrimas, atsižadėjimas: Uždarmė, užsidarymas brostvininkų nuog moterų, o brostvininkių nuog vyriškų I.